6 Komentarų į Filosofiniai pašnekesiai #4 – Laiko vagys

1. 

   Aurelija Mulier kovo 3, 2013 Atsakyti

   Evelina, buvo labai smagu pasiklausyti tavo pamastymu apie Pasamones Karas filmo sukeltas temas. As savo praktikoje su paaugliais vis dazniau pastebiu kompiuteriniu zaidimu/televizijos ir kitos technologijos paliekamu pasekmiu paaugliu pasamoneje. Tenka susidurti su paagliais kurie neturi ir nezino kaip uzmegsti socialinius santikius su zmonemis, nes bendrauja tik kompiuteriais. Neturi draugu, nes bijo realybes. Tai pat pastebiu , kad ypac berniukai apie 11 – 13 metus zaidzia agresyvius zaidimus. Tu zaidimu temos atsispindi ju elgysyje mokyklose ir namuose bendraujant su draugais, mokytojais ir tevais. Jiems sunku atskirti kas galima virtualioje aplinkoje, o kas tinkama tikruose zmoniu santykiuose. Daznai tenka dirbti su paagliais nemokanciais ir nezinanciais kaip draugauti, kurti siltus rysius, ilgai besitesencias draugystes… daznai virtualioje erdveje/filmuose yra viskas paprasta, greita, jokiu pasekmiu… Deja dauguma vaiku ir paaugliu priema virtualia informacija uz ‘gryna’ piniga, be pamastymu ar analyziu.

2. 

   Evelina kovo 6, 2013 Atsakyti

   Aurelija, kaip svarbu išgirsti tavo tokį komentarą, pagrįstą praktika. Garsi aktorė ir režisierė Liv Ullman pasakė labai paprastai: ‘galime šiame pasaulyje įsigyti viską, tačiau greit nebemokėsime vienas prie kito prisiliesti’. Aš vis dar tikiu, kad atsiras supratingų tėvų, kurie suvokdami, kas vis tik yra svarbiausia, padės išaugti asmenybėms, o ne virtualiems zombiams. Neteigiu, kad virtualus pasaulis yra blogis, tik norėtųsi, kad žmonės sugebėtų atsirinkti, kas yra svarbiausia savaisčiai, o ne šlamštų viską.

3. 

   simona kovo 7, 2013 Atsakyti

   Jo Evuk,sita problema yra labai pavojinga.as jau senai suku galva kaip ja sustabdyt.siaip per pasauli po biski ritasi atsibundanciuju banga, kurie pradeda suprast kas yra kas.bet ju dar tiek mazai.labiausiai bijau kad mano vaikai neysilietu i ta zombiu mokykla.kartais noretusi usilipt ant kokio kalno ir rekt per gigantiska garsiakalbi visa gerkle,ei zmones ziurekit pagaliau kas vyksta,is jusu telikas ir media gamina tokias marijonetes kokios joms patogios ir naudingos,bet kas liks is jusu paciu?siaip noreciau isijungt i kazkokia veikla kuri stabdytu visa ta meshla,kuris vis bando plestis ir vis labiau plauna zmonem smegenis.

   • 

     Evelina kovo 13, 2013 Atsakyti

     Teisi esi, iš tiesų mes vis daugiau sutinkame žmonių, kurie yra tarsi sukilėliai prieš nusistovėjusią, žlugdančią sistemą. Tikėkimės žmonės pradės vertinti laiką kaip ypatingą dovaną. Juk turime jo ne jūrą. Dėkui už komentarą sesiuk, už pabuvimą pokalbyje

4. 

   Paulius balandžio 16, 2013 Atsakyti

   Įdomių čia minčių, ir temų net keletas…
   Hm, na, kai vaikai dar pakankamai maži, tai už juos kaip ir tėvai atsakingi, ir tai, kiek jiems rūpi jų vaikai, ko gero ir atsispindi tame, kiek jų vaikai laiko praleidžia nenaudingai ar kaip jūs baiminatės pavojingai galbūt net, žaisdami kompiuterinius žaidimus. Juk jei tėvai jais neužsiima, natūralu kad vaikai atranda kažką savarankiškai..
   O tai, kad šiais laikais yra daugybė įvairios informacijos, gal ir nėra blogai – yra pasirinkimas, tiesiog reikia sugebėti rasti tai, kas įdomu ir naudinga. Aš pvz neturiu TV namie, nes nelabai randu ką žiūrėti per lietuviškas programas, o ir nesibaigiančios reklamos labai jau erzina, bet man įdomu sužinoti daugiau apie keliones – va ir radau jūsų puslapiuką, iš dalies atsitiktinai, bet iš kitos pusės, nes gan greitai sugebėjau nuspręsti, kad man tai bus įdomu, neišjungiau iškart, paskaitinėjau, ir perskaičiau / perklausiau visą iki dabar. Pavogėt iš manęs kokius 10 vakarų bet nesakau kad tai buvo blogai… blogiau gal, kad dauguma žmonių (mano nuomone) yra nemaži tinginiai, grįžta po darbo namo, griūna ant sofos, paspaudžia pultelį, ir ką jiems jau rodo, tas gerai – reklamas, kvailas „humoro“ laidas, šou, ir pan. O va kad patys prisėstų prie pc ir susirastų, kad ir kokį receptą naują kurį panaudotų vakarienei ar kokį žaidimą vaikams vakarui ar kokią įdomesę vietą aplankyti savaitgalį ar pan., tai ne.. Poilsio prasme man tai atrodo panašu, o kaip ir Evelina mini, jei jau taip reikia pailsėti nuo visko nieko neveikiant, taigi ir galima nieko neveikti – tiesiog ramiai pasėdėti, pagulėti, išgerti arbatos, nueiti į parką ar pan.
   Manau, informacijos prieinamumas suteikia galimybę būti nepriklausomam, palyginus su tuo, kaip gyveno mūsų tėvai. Anksčiau labai daug reikdavo pasikliauti kitų informacija, kurios patikimumas būdavo ribotas, jau vien todėl, kad tu turi priėjimą prie riboto skaičiaus žmonių. Pvz, norėdama pažiūrėti filmą – klausdavai aplinkinių koks geras filmas. Bet jie turi tik savo patirtį, ir nebūtinai yra filmų ekspertai… Priėjimas prie ekspertų ne visada būdavo patogus. Pvz, nori patarimo dėl gerų knygų – turi kulniuoti į biblioteką, klausti, ką parekomenduos bibliotekininkė. Dabar gali nesunkiai susirasti IMDB reitingus, daug komentarų, peržiūrėti internete treilerį, rasti Nobelio premijos laureatus, feisbuke žmonės vis įkelia kokias nuorodas, ir po kurio laiko atrandi žmones kurių skonis panašus kaip tavo – iš esmės, gali būti negyvenamoj saloj, bet jei turi internetą, savarankiškai pilnai išsirinksi kokį įdomų filmą pažiūrėti ar knygą perskaityti. Arba tarkim, važiuojant į miestą kuriame niekada nebuvai – gali iš anksto susižiūrėti transporto tvarkaraščius, atsispausdinti žemėlapį, nes su google street view pažiūrėti kaip atrodo ta vieta, kur važiuoji. Nereikia panikuoti kaip ten viskas bus. Tai manau, tėvai turėtų ir nurodyti savo vaikams tokias informacijos panaudojimo galimybes.
   Kita tema, apie kurią Evelina mini trumpai – kad norit skaityti geriausias knygas, klasiką – man tai siejasi truputėlį su supratimu, kad gyvenimas ribotas, ir skaitydamas atsitiktinę knygą, tu prarandi laiko, kurį galėtum skirti tam, kas laiko jau patikrinta kad kokybiška. Na, jei mintis tokia, tai su tuo aš sutinku
   Tai tiek iš manęs komentarų

   • 

     Evelina balandžio 25, 2013 Atsakyti

     Pauliau, smagu padiskutuoti! Gerai, kad nepatingėjai parašyti komentaro! Sutinku su tavim, ne informacijos gausa gal gąsdina, bet žmonių nepajėgumas suvaldyti, atsirinkti. Nes tai Kai kurie – pavyzdžiui kaip ir patsai – turi nuoseklų kelią, ir informacija tiesiog plaukia į pagalbą, o į šiukšles net nekreipi dėmesio. Tačiau ne visi tokie pajėgūs, ir tada slidinėja (čia kiekvienas iš asmeninės patirties pasakytų) puslapiais, kartais nė nežinodami, kaip jau sugaišę valandų valandas nereikalinguose informacijos kloduose. Tikrai ne prieš internetą ar informaciją esu, tik gal svarstau apie jaunosios kartos ugdymą su atsakingu pasirinkimu.