Hawaii – searching for a serene shelter in one of the most touristic places
If there is a well known place with plenty of tourists around, we know that it will take much longer to find your own space. But maybe we already worn out shoes or sandals enough, but often hitched people show us off beaten track places.
Hawaii is one of the States separated from the mainland my thousands miles. There is a army base in the island, and this is a good strategic point. In the island there also live people of slightly darker skin, and according to a guy that we hitched, often they feel a strong ambition to be independent.
From Australian winter to Hawaiian season-lessness
After a ten hour flight we land to an island, which is the most distant point from any possible mainland. It is a small place, you can drive around in couple hours, and make it through in less than an hour.
In the airport we go straight to the information centre and ask ‘which place in the island has the least tourists?’. She could could not hide the surprise, it must be the least given question to her. ‘The Northern shore. It’s beautiful out there’. We are going to north.
You can easily get around the island with the ‘city’ public transport. The bus no.55 would get you to a northern part too. ‘You might need to hold your luggage on your lap’ one man warns. In fact he offered us a lift from the doctor to a shopping centre just randomly. Apparently he is a couchsurfer too (he offers his place to sleep for free), and he often shows tours around of his beloved island.
To save up some time we are lured into this offer, and after making on part of the road by bus, the one that we need does not accept us on board. The driver is not aloud to take to the bus if you have luggage. So we need to hitchhike. What a ‘pity’.
So we then straight back into ‘our’ mood and surely a very interesting guy stops to us. He works in the navy, and started to serve there right after the September 11 attacks. ‘I know a place where you might like to go’ he says after hearing our long story of traveling so far.
There are so many cars here as everyone came to see a sea turtle. We jump out of the car and as kids go to see that slow beauty. It is paying now attention whatsoever to any curious kids or kid like grownups.
We passed the Waimea beach which should be one of the nicest ones, and went up to the hill, passing the Hawaiian temple remains.
We are very soon with our backpacks enter this so called army property, where in fact quite a few joggers and hunters share the area.The path is soft and tender, formed from the long thorns. We strolled up the edges of the slope and found decent place to camp out looking to the jungles and the bit of the ocean. It’s truly peaceful here. The massive tree nearby. The trunk is soft and tempting to be touched. If you have never hugged a tree, its worth trying it. The peace flows there. In you too.
Out of emergency bags we form a shelter. It’s hardly enough for our feet to cover, but it should secure from the rain that comes and goes as pleased.
Sometimes you don’t need to rush. If you find a place where you want to stay a bit longer in order to fully live ‘here and now’, you should stay in. So we have our temporary home with a million dollar look terrace. In the evening we climb the tree and enjoy the silence.
Is is possible to find your own place in the beach? If you want to. We don’t go the place where everyone is toasting, but find a nice cozy place where we crash on for a day, and pitch a tent at night. With the borrowed snorkeling equipment we the beauty of the underwater is revealed. Sea turtles, colourful fish in flocks or independent ladies.
Though before Hawaii became a state, just a few hundreds years ago, they had their own life- both secular and religious. The temple of Hawaii Pu’u o Mahuka Heiau- is on the top hill of Waimea valley. It’s just wonderful to ponder how being so far away from everyone else they had so many similar elements in naturalistic religions; gods of fertility and war, sacrifice and priests.
The flight to Alaska is soon, so we are about to hitch back to Honolulu the long way (and new to us) round. Energetic Mimo after having listened our story, all excited brings us to a paid camping site, and after a quick chat with her cousin’s worker, we are staying there for free. The ocean, warm showers, needed electricity. And lots of cats.
Practical tips
Visas
You should look if you are eligible for the waiver visa on the ESTA site
Transport
The same as traveling from Bali to Perth, the same we are using Jetstar services. Its a budget trip. You won’t need to buy water, but you better bring food on board, as the only option to pay for the sandwich is by credit card, no cash accepted.
You cannot take fruits or veggies to the country, so you better eat it or throw it away.
Hitching in Hawaii is easy. People stop with no problems, and you can hear a good life story or two.
If you use public transport, the drivers are kind enough to tell how to get to a necessary place. The island is small hence you can use no. 55 bus to get around, but if you have luggage with you might not be accepted on board.
Food
Comparing with Australia, food is cheaper here. We are not fans of fast food chains, so Mcdonald is not an option apart for coffee and free internet. No sockets, so you are limited to time till your battery lasts.
Hygiene
There are plenty of toilets in the beaches, but scarce in other public places. Sometimes they even locked with codes, and some nearby shops workers might reveal the magic code to open so needed toilet. McDonald’s is often an option. Showers are in the beach too.
Sleep
We only slept in the northern place, so we can only say it was possible to sleep in the beach up there. Even if there was a sign of no camping, nobody gave us any bother. However, we try to be neat and quick to pitch a tent and pack it up quickly in the morning. In the army base park the situation is even easier – you can camp whenever you want. Stay alert and don’t go off the tracks too often as the hunters out there doing their job.
Havajai – ramaus gamtos prieglobsčio paieškos vienoje turistiškiausių vietų
Kuo turistiškesnė vieta pasitaiko mūsų Kelyje, mes jau žinome, teks daugiau pakloti pastangų atrasti savo nuošalią kertę. Matyt, jau esame nudėvėtuose batuose ar sandaluose, o gal jau ir ant kaktos išrašyta, bet mūsų sutikti ar sutranzuoti žmonės nuveda mažiau išmindžiotais takais.
Havajai – viena iš amerikietiškųjų valstijų, atskirta Ramiuoju vandenynu. Saloje bene didžiausia karinė bazė, ypatingai patogus strateginis taškas. Prie šios sandūros ypatumų vos vos prisilietėme susipažinę su žmonėmis. Saloje gyvena tamsesnio gymio žmonės, ir anot vieno vairuotojo, žmonės jaučia savo tapatumą, dažnai ir net stiprų norą būti nepriklausomiems.
Iš australiškos žiemos į havajietišką besezoniškumą
Nusileidžiame po dešimties valandų skrydžio į salą, bene toliausią tašką visame pasaulyje nuo kitų sausomos krantų. Pagrindinė sala nedidukė, ją galima apvažiuoti per kelias valandas, o perskroti netrunka nė valandos. Oro uoste nužingsniuojame tiesiai prie informacijos centro ir tiesiai šviesiai teiraujamės: kur Havajuose mažiausiai turistų. Darbuotojos akys negali nuslėpti nuostabos – matyt tai vienas rečiausiai užduodamų klausimų. ‘Šiaurinė pakrantė. Ten labai gražu’. Aišku, ten ir trauksime.
Apvažiuoti Havajų salą gali ir viešuoju transportu. 55-ojo maršruto autobusas už du su puse dolerio nuvežtų ir į šiaurinę dalį. ‘Teks savo bagažą ant kelių laikyt’ perspėja vienas žmogus, netikėtai pasisiūlęs pavežėti nuo gydytojo iki prekybos centro. Pakeliui pasidalina trumpute asmenine istorija. ‘Gyvenau daugelyje valstijų, bet atvažiavau gyventi į Havajus, nes mano odos spalva tamsi. Čia jaučiuosi savas’. Šis žmogus pasirodo – koučserferis – (siūlantis nakvynę keliautojams), o pastaruoju metu nemažai aprodantis mylimos salos.
Susigundome pasiūlymu, ir nuvažiavę atkarpą vienu autobusu, deja, į mums reikiamą nepakliūname. Griežtai galvą purtanti vairuotoja nė už ką nenori įleisti mūsų į autobusą, netgi jei savo sraigiškiems kiautams pirktume papildomą bilietą. Na ką gi, tenka tranzuoti. Ilgai netrukus, mums sustoja laivyne pilotu tarnaujantis leitenantas. Netrukus ir jis pasidalina savo istorija. ‘Į armiją tarnauti pasisiūlė iškart po rugsėjo vienuoliktosios išpuolių, bet po kelių metų jis baigs savo tarnybą, ir stos į mediciną. Nors pilotuoti mokėsi nepriekaištingai, mūsų nuostabai, tai nėra mėgstamas jo užsiėmimas. Mūsų smalsumas neteko visų ribų, tad greitai užsimanėme daugiau paklausinėti, ar jam sunku išbūti toli nuo šeimos. ‘Armijoje gali pasisekti, ir turėsi laikinąją šeimą – komandą, ir šiaip jautiesi armijos dalis. Bet kartais gali jaustis vienatvę. Psichologinė pagalba neteikiama. Matyt, kareiviams visas psichologines bėdas palikti vyresniems laikams, kai jau problemos bus gerokai įsisenėjusios ir vargiai išraklinėjamos. Mūsų pokalbį nutraukiame pasitaikius galimybei pasižiūrėti jūros vėžlių. O jie tiesiog ant kranto ramiai sau šildosi, ir nekreipia dėmesio į aplink juos susispietusius vaikus ar vaikiškai krykštaujančius suaugusius.
‘Parodysiu jums vietą, jei mėgstate pasivaikščioti kalnais. Tai armijos teritorija, bet daug kas ja vaikščioja. Pravažiuojame viena populeresnių vietų šiaurinėje pakrantėje – Vaimyja (Waimea) paplūdimį, ir dar kiek jis suka į kalną. ‘Tik žiūrėkit dabar pro langus’ vaizdas kylant į kalną atveria saulės nušviestą vandenyną ir vingiuotą kur ne kur palmėmis nusagstytą pakrantę.
Netrukus mes jau su kuprinėmis Landono paleisti einame mišku. Kelias tarpais nusėtas minkštais ilgais spygliais. Atrodo lyg kas būtų patiesęs kilimą. Pasivaikščiojam skardžiais, nes taip jau mums įprasta, ir pradedam ieškoti vietos nakvynei. Skardis, atveriantis džiunlges ir dalį jūros pasirodo ideali vieta. Mus saugos stiprus medis, kurio kamienas padengtas minkštu paviršiumi. Apsikabini tokį medį, ir apskritai nesinori paleisti. Visai tarp kitko, jei niekada nesate apkabinę medžio, pabandykite. Nepabėkite greitai. Regis greitai apima ramybė.
Lietus čia ateina ir išeina. Sumąstėme vietoj palapinės – juk taip šilta – susikonstruoti iš didelių oranžinių maišų (‘emergency bag’ juos kaip tik ir nešiojamės netikėtiems atvejams) stogą. Į kitą maišą sumetam kuprines. Įdomu išbandyti pasigaminti įvairas namų formas. Ilgio ir pločio vos vos užtenka, tačiau džiaugiamės išradimu.
Kartais nereikia niekur skubėti. Jei vieta patinka, jei jauti, kad norisi tiesiog savo žvilsnį ir mintis leisti pasiganyti toliuose, o pačiam išgyventi pilnai ‘čia ir dabar’ akimirką, joje verta ir pasilikti. Taigi laikinai turime namus ant skardžio su įspūdingu vaizdu. Vakare įsiropščiame į medį ir stebime dangų.
Ar įmanoma vienoje populeresnių poilsinių vietų atrasti savo kampą paplūdimyje? Dažniausiai viskas įmanoma. Paplūdimys, kur daugiau žmonių skrudinasi ten toliau, o mes įsikuriame ant tų pačio minkštučio spyglių kilimo, tik jau kur vienas kitas žmogus teužeina. Vandens skaidrumas, o ypač gausi egzotiška jūrinė gyvūnija atsiveria užsidėjus pasiskolintus nardymo akinius. Jūrų vėžliai, spalvotos žuvys, plaukiojančios būriais, ar pavienės didelės grakščios žuvys damos praplaukiančios ne taip jau baukščiai. Visai suprantama, kodėl daugelis čia plūsta panardyti. Toks grožis įspūdingas.
Tačiau dar prieš Havajams tampant valstija, prieš keletą šimtų metų, žmonės gyveno čia savo gyvenimą. Turėjo savo šventyklas. Viena jų – Oahu saloje didžiausia šventykla Heiau Puu o Mahuka. – stūkso virš Vaimyja (Waimea) slėnio šiaurinėje pakrantėje. Kartais įdomu susimąstyti, kuo tikėjo žmonės saloje, nutolusioje nuo bet kurio kranto. Jų religinės tradicijos nelabai skiriasi nuo kitų natūrinių religijų. Aukojama keturiems dievams gyvuliai ar vaisiai, yra žyniai ar šventikai, ir vadai.
Skrydis į Aliaską neužilgo, tad pradedame tranzuoti atgalios į Honolulu. Linksma energija trykštanti Mimo skardžiai pasakoja apie savo šeimą, o mūsų istorija ji ilgai nepaliauja žavėtis. Neužilgo ji jau suka į šiaip jau mokamą kempingą. ‘Jie keliauja aplink pasaulį’ nenustysgta ji ir čiauška savo pusbrolio kempingo darbuotojui. Vieną naktį galite pasilikti’. Puiku. Įsikuriame prie vandenyno. Šiltas dušas. Taip reikiama elektra. Ir ošiantis vandenynas. Ir daug katinų.
Praktiniai patarimai
Vizos
Į JAV keliaujant vizos nebereikia, o sistema panaši kaip ir patenkant į Australiją. Tik užpildai ESTA Ir esi įleistas (arba ne) į šalį. Kartais patvirtinimas ateina iškart, o kartais reikia palaukti kelių dienų, tačiau atsakymo epaštu niekas neatsiunčia, tad reikia pačiam stebėti, ar teigiamas atsakymas jau atėjęs. Bėda atsiranda kita, kad lietuviams teoriškai žeme keliauti neįmanoma. Atvykus į Australijos oro uostą, mes staiga sužinome, kad tam, jog patektumėme į JAV mums reikia atgalinio oro bilieto ne į kaimyninę šalį. Mes panikoje, nes neiaišku, kaip išsisukti tokioje situacijoje. Suprantingas darbuotojas, priėjęs prie mūsų, pataria: nusipirkite atgalinį bilietą, o po to galėsite jį atšaukti. Taip žinoma, sutaupytume daugiau pinigų (tereiks mokėti tik administracinį mokestį), nei perkant bilietą į niekur.
Taip pat reikia turėti omenyje, kad iškeliavimas į Kanadą, Karibus ar Meksiką, neatnaujina Waiver vizos, tad jūsų kelionė šiaurės amerikoje neturėtų užsitęsti daugiau nei tris mėnesius.
Transportas
Kaip ir keliaujant iš Balio, Indonezijos į Australiją, taip ir iš Australijos į Honolulu naudojamės Jetstar paslaugomis. Jos, kaip ir europietiškosios Easyjet ir Ryanair, skirtose daugiausiai biudžetiniams keliautojams. Vandens pirkti nereiks, tačiau maisto geriau įsidėti, nes skrydis trunka devynias valandas. Be to, pirkti įmanoma tik naudojantis kreditine kortele, doleriai (nei australietiškieji, nei amerikietiškieji nepriimami. Vaisių ir daržovių įsivežti negalima, tad reiks obuolius suvalgyti (arba išmesti) prieš įžengiant į šalį.
Autostopas Havajuose patogus ir paprastas. Žmonės stoja noriai, ir kaip visada galima išgirsti įdomių istorijų. Jei naudositės viešuoju transportu, geriausiai klausti vairuotojų, kaip nukakti į vieną ar kitą salos galą. Sala labai nedidelė, todėl viešuoju transportu už du su puse dolerio gali nukakti į šiaurę ar rytus, ar vakarus. Tik galime perspėti, kad 55 autobuso vairtuojai neleidžia keliautojų su didelėmis kuprinėmis. Šis mat kursuoja aplink salą, ir yra gana populiarus. Taigi tenka laukti kito numerio autobuso, nudanginančio mus iki greitkelio, o iš ten jau susitranzuojame automobilį į šiaurę.
Maistas
Atkakus iš Australijos maistas Havajuose atrodo kiek pigiau. Nesam McDonaldo gerbėjai, tad greitas maistas mums nėra galimybė. Tai mums tik galimybė vienai pigiai kavai ar neribodam kiekiui kokakolos (kiek gi žmogus gali išgerti) tik tam, kad galėtumėme neribotai naudotis internetu,. Na, iki tol, kol išsikrauna kompiuteris, mat jau nuo Australijos laikų žinome, kad rozečių atrasti ten nelabai kur įmanoma.
Higiena
Havajuose, kaip ir Australijoje, paplūdimiuose tualetų netrūksta, tačiau jų nėra labai daug kitose viešose vietose. Šalia kai kurių prekybinių centriukų tualetai yra, tačiau jie gali būti su tam tikrais kodais, kuriuos kartais galima gauti iš žmonių. Populiarus tampa McDonaldo tualetas. Dušai daugiausiai paplūdimiuose.
Miegas
Miegojome tik šiaurinėje dalyje, todėl negalėtumėme patvirtinti, kad visur yra gana paprasta netrukdomiems miegoti palapinėse. Miegojome net ir vietoje, kur šiaip jau yra ženklas, kad palapinių nestatyti. Niekas mūsų lauk nevarė, kita vertus, statome palapinę temstant, o iš ryto greitai nurenkame, ir niekas to nekliudo. Minėtame parke statyti galima kur nori, tik reikia labai nesiblaškyti po mišką, nes ten nemažai medžiotojų, kurie nenorėdami gali pridaryti bėdos.