Paths and crossroads

‘Wheeeere?’ often a surprised face expression and a stretched tone. ‘Where are you going to start?’ a dropped jaw and curious eyes.  Thoughts are like bees in a beehive, as over the last days we are re-shaping our route continuously, trying to match the parts of a world puzzle. It seems so simple to draw a line on a paper map, quickly crossing over the mountains, swimming the seawaters as they would stretch only couple inches, and passing the borders as they would not exist.

‘Thanks for your efforts sharing adventures on the border crossings, embassies or consulates’ I bow to fellow travelers. Our dream route is going to be reshaped not only to avoid extreme dangers or seek the earthly beauty, but whether we are able to hunt for visas, and how long does this magic process take.

We did not stay long considering which Europe countries we are going to traverse. In Turkey we are planning to collect few visas (i.e. Iran) or so. Georgia, Armenia are about to be our next destination points. Luckily my passport with Israeli visa has already been archived, as I wouldn’t be able to get the magic sticker to enter the gorgeous as travelers often label Iran. The maze follows if we pass this country.

There are lots of discussions around the following routes. Iran, Pakistan, India, China could be our first delicious bite. Flipping through the travelers diaries, it becomes apparent that Pakistan might be a difficult area to tackle due to the possible obstacles getting visa. Then we might need to scrap our India idea too. On the other hand, this land will seek for our attention later in our lives anyways. Its width and depth only suggests the need to come back some time later.

The Silk Road then? Turkmenistan, Uzbekistan, Kazakhstan, China? After my precious aunt told me of Moon mountains in Turkmenistan, I nearly felt like in a fairy tale. However, we are still not totally aware of possibilities to get visas ‘on-a-go’.

Quite a few centuries ago Lithuania was proud of its length was up to the Black Sea. This is one huge temptation to hit this region as none of us done that previously.  We would hit the Ukrainian roads doubtlessly, but how to cross un-crossable Abkhasia? Funny enough, although we would often tick ‘Caucasian white’ box in filling the documents, not being Caucasians we are not allowed to crisscross Russia-Azerbaijan, Russia-Abkhasia-Georgia borders. Some time ago our parents needed no papers to voyage this ‘brotherhood’ region.

Or maybe Ukraine, Russia and then Kazakhstan? Skipping a huge part of Silk road?

China seems to be a via point in one way or another. We are even considering doing Chinese visa in Lithuania. Unfortunately, we would get it immediately (in a week), and it would expire in three months, which then limits our freedom. That is the price of safely gaining a visa.

The land of the longest wall then is the almost the last point of our in/definite plan. Malaysia? Indonesia? Australia and New Zealand? Then Americas and Africa. It would all depend on the transport: cars and ships and further adventures. Uncertainty which angles are not calculated so far. Let’s focus on our first part.

If anyone has any suggestions, known subtleties how to cross one or the other region, we would appreciate a lot!

 

Keliai ir kryžkelės

‘Kuuur?’ -nustebusi mina ir nutįsusi gaida. ‘Tai nuo kur pradėsite?’- atvipęs žandikaulis ir smalsios akys. Mintys kiek susivėlusios, nes per pastarasias dienas kelio dalis tenka perstumdyti lyg dėlionę, kur dar iki galo negalim atrasti atitinkančių kraštų. Juk kaip du centai yra paprasta nubrėžti liniją per standaus popieriaus žemėlapį, be pastangų perkopiant kalnus, kelių sprindžių jūrą perplaukiant kone krauliu, o sienas pereiti lyg jos neegzistuotų.

‘Dėkui, kad nepatingėjot’ mintyse nusilenkiu įvairaus plauko keliautojams, pasidalinusiems apie nuotykius pasieniuose, ambasadose ir konsulatuose. Savo svajonių giją reiks raizgyt ne tik vengiant pavojų ar siekiant žemiško grožio, bet ir nuolankiai paklūstant aplinkybėms tokioms kaip galimybei (arba ne) gauti vizas, arba kiek laiko užtrunka šis magiškas procesas.

Net nemąstydami mintyse perskrodėme Europą. Turkijoj suplanuota viena kita viza (pvz. Irano), tada savaitėle broliškoje Gruzijoje, gal dar seseriškoje Armėnijoje. Visa laimė, kad maniškis pasas kvepia it šviežia duona, o senasis su Izraelio viza jau prisiminimų dėžutėj. Apie Iraną man būtų tekę tik pasvajoti.  Po Irano mums atsiveria painus labirintas.

Tad Iranas, Pakistanas, Indija, Kinija – galėtų būti pirmasis mūsų kąsnis.  Pasklaidžius keliautojų užrašus Pakistanas, nors ir labai vilioja, bet kiek erzina, nes regis vizos medžiojimas –  skausmingas procesas.

Tada gal Šilko kelias? Iranas, Turkmėnisktanas, Uzbekistanas, Kazachstanas, Kinija? Tektų atsisakyti Indijos. Kita vertus, iš draugų patarimų ir logiškos geografinės plotmės norėtųsi ten sugrįžti vėliau ir patyrinėti tą šalį nuodugniau.  O mano brangiai tetai Eglei papasakojus apie Turkmėnijos Mėnulio kalnus, širdis apsalo. Kiek vangiai keliautojai pasakoja apie vizas tuose kraštuose – arba jas gauti labai paprasta, arba pernelyg sudėtinga.

Netikėtai Europos atkarpą aplenkti suviliojo ta žemėlapio dalis, dėl kurios kartkartėmis mes drįstame kiek nosį savo kuklią riesti – ‘kai Lietuva nutįsus iki Juodosios jūros buvo’.   Vos įsižiebus tokiai galimybei, abu lengvai pasiduotumėm Ukrainos vieškeliams. Vis tik kaip gi kirsti sieną, jei nebūdami Kaukazo gyventojais (nors ne vienoj anketoj teko padėti varnelę ties ‘Kaukazo baltoji)’, mes pereiti iš Abchazijos ar net Rusijos į Gruziją ar Azerbaidžaną negalim. O gal tada Ukraina, Rusija ir Kazachstanas? Prašokant nemenką Šilko kelio dalį?

Kinija vienaip ar kitaip nebus praleista. Vizą gal iš saugumo ir praktiškumo paskatų norisi darytis Lietuvoje. Spraga čia tik tokia, kad darantis ją dabar (pagaminama ji per savaitė), reiks į Kiniją pribūt per tris mėnesius. Tai riboja, bet matyt tokia turėtų būti pasirinkimo kaina.

O tada nežinomybė, arba laisvė. Svajotinas kelias – Malaizija, Indonezija, Australija. Tada Amerikos ir Afrika. Į tą regis tolimą etapą dar labai nesigilinam, nes yra laiko, o labiau norisi susikaupti pradiniams žingsniams.

Jei kas jūsų žinote sienų kirtimo subtilybes, esate girdėję apie vizų medžiojimo ypatumus, mielai pasidalinkite patirtimi. Dėkui.

 

Preparations – hikes

I thought we should share some of our captured moments with those who haven’t seen them yet. This is what we have been doing all year round every Sunday’s afternoon :) FUN FUN FUN!

Next Posts