LT. 2012m. sausį suspraudėm svarbiausius daiktus į saulės nenublukintas kuprines ir iškeliavom autostopu į nežinomybę. Nuo šalčio kalendami dantimis važiavom per žieminę Europą ir Turkiją, kur nakvodavome ant sniego, o arbatą mums nešdavo vietiniai turkai. Irane ir visame Šilko kelyje iki Kinijos žmonės apgaubė mus globa ir maitino gardžiais valgiais. Kinijoje lyg apkvaitę nuo hieroglifų ir prasidėjusių karčių stūmėmės iki pietryčių Azijos per terasinius kalnus, didmiesčių labirintus ir dykumos kelius. Prakaiduodami per džiungles ir pajūrius atkeliavom iki Australijos. Mažiausiame kontinente keliavome kvarco baltumo paplūdimiais, darbavomės, o Australijos lietuviai rūpinosi kaip savais vaikais. Per Havajus atskridę iki Aliaskos braidėme tundra ir taiga, gąsdinome grizlius (arba jie mus). JAV Čikagos lietuviai ne tik dalinosi šiluma ir kaip įmanoma rėmė mus, tačiau taip pat paskolino kanoją, kuria plaukėme Foksu, Ilinojumi ir Misisipe 700 kilmetrų. Centrine Amerika jau pavargę nukeliavom iki Kosta Rikos, kur mėnesį triūsėm ir ilsėjomės ekologiniame ūkyje atogražų miškuose, mešetėmis kirsdami lianas ieškojome nuotykių ir pasislėpusių krioklių. Laivais kėlėmės iki Pietų Amerikos kontinento, kur susikaupę keliavom per Kolumbiją ir Venesuelą, o Brazilijoje su vietiniais plūduriavom Amazonėje. Vargais negalais pakliuvom į raudonos žėmės kontinentą – Afriką, per kurią kulniavom mažais miesteliais. Per savanas ir dykumas autostopu pasiekėme Egiptą, ir galiausiai Balkanais grįžome į namus.

EN. In January 2012 we cramped the most important things to our yet fresh backpacks and embarked on Journey of our Life. Freezing we crossed Europe and Turkey, camping straight on the snow, and locals brought us steaming sweet tea on the road. Surrounded by care we enjoyed people’s goodness and mouthwatering meals in Iran and entire Silk Road. Through storms and snow we reached China, where we needled our way over terraced mountains, city mazes, heat of the jungles and stunning neglected beaches all the way down south to Australia. Having received immense support from our fellow Lithuanians, we continued our journey via Hawaii to Alaska. In wilderness we walked through tundra and taiga, scaring grizzlies away (or scared by them). We hitched through Canada and reached Chicago, where once again welcoming Lithuanians gave us not only warmth but lend us a canoe, so we could plough our way through Fox, Illinois and Missisipe rivers over 700km (500miles). Via Central America both tired we got down and settled temporarily in Costa Rica, where in eco farm in the rainforest we worked and have had a good rest to keep on going further. We reached South America continent, pushing on through Colombia and Venezuela, rocking on the waves of Amazon. At last over Atlantic we reached the red-soil continent Africa. Walking through villages, hitching through remote roads, through savannas and redhot deserts, we got all the way up to the North of Africa. Through Balcans we safelly arrived at our homeland Lithuania.

Visa kelionė per 6 kontinentus mums truko pusantrų metų. Nuvažiavome virš 72 000km, ir šį atstumą mums padėjo įveikti 720 įvairiausių transporto priemonių (automobiliai ir sunkvežimiai, lėktuvėliai, rikšos, tralai ir sniego valymo mašinos). Išleidom 40 000 litų už maistą, vizas, skrydžius per vandenyną, papildomą įrangą kelionės metu. Be skrydžių išleisdavom apie 15 litų per dieną. Mūsų kuprinės svėrė nuo 23 iki 40 kilogramų, priklausomai nuo maisto atsargų ar vandens kiekio. Buvom pasirengę palapinėje nakvoti, kai naktį spaudė šaltis -30C, ir ištverti +47C laipsnių karštį dykumose ar atogrąžų miškuose.

Over 1,5 years we made across 6 continents covering over 72,000 km, hitched 720 all sorts of vehicles (cars, trucks, boats, trailers, rikshas, even small planes), spent around 5 dollars per day for food, vizas, flights, and extra gear that we needed occasionally. Our backpacks weighed from 23kg to 40kg depending from the circumstances (how much food and water we needed to take with us) and we were ready to travel and seep in cold weather (-30C) as well as steaming jungly or desert areas (+47C).

Dešimtys žmonių mus priglaudė savo namuose, maitino mus, nesvarbu turtingi ir bėdžiai patys buvo. Mes kartu su jais įgyvendinome savo ir jų svajones. Visiems pasakojome apie lygumų ir ežerų kraštą Lietuvą, o saviems nuolat rašėme, pasakojome ir dalinomės vaizdo įspūdžiais apie pasaulio žmones ir gamtą. Kuprinės susitrynė, drabužiai sulopyti, o batų sudėvėjome kelias poras, tačiau širdyse įrašėmė vieną svarbiausių mums gyvenimo puslapių. Savo Gyvenimo Kelionę.

Dozens of people offered their homes, fed us, told their stories, doesn’t matter rich they were or poor despite their religion or colour. They helped us to fulfill our journey and we felt we shared that happiness with them. We recounted them about Lithuania, our land of plains and lakes. We both visually and orally narrated Lithuanians about the world, its people and nature. Our backpacks rubbed away, shoes wore out, but one thing will stay in our memory pages. And that is Our Journey of Life.