2 Komentarų į Filosofiniai pašnekesiai #1 – Indonezija

1. 

   Jole rugpjūčio 16, 2012 Atsakyti

   Praset pakomentuot, tai vat ir prisipraset

   Smagu klausytis Jusu nauju atradimu ir poziurio. bet gal kiek per grieztai jus cia?? Sakot, jog kiekvienas turi atrasti savo kelia, taciau ar ne per daug smerkiat kitus aukstindami savo atrastasias tiesas? Man atrodo, jog Jums, paziureti i ola/eifelio boksta/vandenyna is kitos puses nei kiti ir daryti viska savaip tapo tas pats, kas kitiems nusifotografuoti prie ju ir uzisdeti varnele. Veiksmas kitoks, bet esme ta pati. (cia jau irgi filosofuoju, bet jus pirmi pradejot
   Labai zaviuosi ir gerbiu Jusu pasirinkta keliavimo stiliu, taciau pazinti pasauli ir save yra ivairiu budu. Kai kurie zmones ta daro eidami kitu pramintais takais, bet tai nedaro ju bailiais ar nemastanciais.
   Vieni puikuojasi savo blizguciais. Nepradekite puikuotis savo paprastumu!
   Kas be ko, privertem mastyti apie si irasa kelias dienas :)) tikriausiai toks ir buvo jo tikslas

2. 

   Inga rugpjūčio 26, 2012 Atsakyti

   Labai patiko Jusu nauja rubrika. Idomu suzinoti poziuri is jusu patirties siu fundamentaliu temu klausimais. Taip pat labai smagu, kad isreiskiat savo nuomone neteisdami kitu, kaip man pasirode. Manau, viskas priklauso nuo zmoniu poziurio ir ka jie pasiima is bet kokios keliones ar kitos patirties. Tikrai yra zmoniu, kuriems uztenka pamatyti zymiuosius objektus (gali buti, kad jie visai neveltui zymus =) ir jie pajegia susikaupti ties jais, ivertinti ir pajusti juos. Taciau ko gero dauguma juos belankanciu tikisi uzsideti varnele, kad va buvo, mate (bent is vienos puses) ir kaip irodyma turi nuotrauka. Tai yra liudna.

   Darymas, keliavimas savaip visada yra gera ideja, nes tai reikalauja minties. Tada ir keliones objektas visai kitaip atrodo, ji pasiekus. Ir gal jis nebus toks didingas kaip tas turistinis, bet jis bus savas ir isjaustas.